pribuišis

pribuišis: ×pribuĩšis, -ė (l. przybysz) smob. (2), pribùišis (1) 1. kas atvykęs iš kitur, svetimas, atėjūnas: Su tais pribùišiais čia da mažai kas tepasižįsta Sb. Pribuĩšis, dabok, namus išpuišys Dgl. Mūsų katinas ne savas, o pribuĩšis Kkl. ║ Trgn, Skdt nekviestas svečias: Bile sukviestiem bus vietos, o pribuišiai ir lauke pastovės Dkš. 2. Gdž, Kp, Sv, Lnkv bežemis, kampininkas, nuomininkas: Kelios trobelninkės pribuišės visą žiemą jai verpdavo Vaižg. Daug žmonių liko bežemių ir pribùišių Km. Gale to apsosto (sodybos) ir pribuĩšio gryčiutė būdavo Pnd. Piemenys dainavo: „Saulyt, saulyt, gal pribuišėle nebuvai“ Pnd. 3. savas žmogus; kaimynas: Bet kožna moteriškė turės nuog savo kaiminkos ir susiedkos (paraštėje pribuišis) prašyti sidabrinus ir auksinus indus BB2Moz3,22. 4. Lkš sugyventinis: Kai tik vyras mirė, tuoj įsitaisė pribuišį ir dabar gyvena su juo Lkč. 5. sm. kas susidaro viršaus, priedas: Šįmet su pribuišiu javai užaugo, t. y. daugiau pribuvo kaip perniai J. Man šito maža, duok pribuišį Plš.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

pribuišas — 1 ×pribuĩšas sm. (2) 1. Vlkv, Ss žr. pribuišis 1: Gyvolis, kurs pribuvo, vadinas pribuĩšas J. | prk.: Vaikas jo pribuĩšas, t. y. benkartas J. 2. žr. pribuišis 4: Ji jau ne vieną pribuĩšą turėjo Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
pribuišiškas — ×pribuĩšiškas, a adj. (1) toks, kaip pribuišio, kampininko. pribuĩšiškai adv.: Pribuišis pribuĩšiškai ir gyvena Ob … Dictionary of the Lithuanian Language
tribuišis — ×tribuĩšis, ė smob. (2) žr. pribuišis 2: Visi tribuĩšiai prieš rugiapjūtę ažucibę, bet dirbtie neis Dkk … Dictionary of the Lithuanian Language
užterpti — užter̃pti, ia, ùžterpė, užterpti, ia, ė NdŽ 1. tr. NdŽ užkišti, uždėti už ko. 2. tr. Ut duoti: Būkit in kelio, kūmai da saldainių ažter̃ps Trgn. 3. tr. Sdk užkrėsti, užleisti: Gulėjo ubagas ir ažùterpė niežus Ktk. Jau šitas čia pribuišis… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias